Kai kurie mano geriausios suknelės yra senoviniai (žr. toliau 70-ieji marlės numerį radau Graikijos saloje – niekas neprilygsta vasarą TJO). Būdamas 20 metų man puikiai sekėsi rasti brangakmenį po brangakmenio, nes gyvenau šuoliu, praleidimu ir šuoliu toliau nuo Brick Lane ir didžioji dalis mano pagirių savaitgalių buvo praleisti vaikščiojant per sendaikčių parduotuves, nesant nieko daugiau, kaip valgyti priešpiečius. Viskas pasikeitė: mano gyvenimas daug aktyvesnis su mažyliu, tikrai mažiau pagirių, derliaus JK darosi vis labiau ribotas, ir aš vis labiau nerimauju dėl to, kas gali patekti į mano labai pilną garderobą. Taigi, daugelį šių ypatingų naudotų dirbinių vis dar nešioju iki šiol, bet galiu saugiai apsipirkti žinojimas, kad beveik bet kokios vintažinės tendencijos įkvėptos suknelės, nesvarbu, naujos ar senos, pamatys daug dėvėti.
Beveik oksimoronas sakyti „vintažinių suknelių tendencijos“, nes daugelis retro stilių jau savaime tapo bona fide klasika. Pavyzdžiui, arbatos suknelė nėra nei madinga, nei niekada išėjusi iš mados – ji tiesiog tinka jūsų asmeniniam stiliui arba ne. Tas pats pasakytina ir apie visą #cottagecore atmosferą ir tas Lauros Ashley stiliaus prerijų sukneles – tai, ką vilkėjau dar gerokai prieš užraktą, kai pikniką ir ilgus pasivaikščiojimus.
Žemiau pateikiau vintažinių suknelių tendencijas, kurios tikrai niekada neišnyksta ir laimingai gyveno mano spintoje mažiausiai pastarąjį dešimtmetį. Tai suknelės, kurias mėgavausi dėvėti, kai pirmą kartą jas nusipirkau, tačiau jas vis dar nekantrauju išsitraukti šią vasarą ir iš naujo kurti. Radau senovinių variantų, kuriuos galite perskaityti, bet ir kai kurių retro įkvėptų naujesnių variantų, nes žinau, kad dėvėtos prekės netinka visiems, o dydis ribojančios, o audinių technologija tiesiog nėra tokia, kokia yra šiandien (daug prakaito poliesterio skaičiaus, kurį ištvėriau, kad išgelbėčiau jus nuo sumišimas). Taigi slinkite ir atraskite vintažinių suknelių tendencijas, kurios man amžinai pritaria…
Stiliaus pastabos: Ši „Yolke“ suknelė praėjusiais metais buvo naujas mano garderobo papildymas, tačiau ji puikiai apibendrina modernesnę ir ne tokią niūrią prerijos nuotaiką. Subtilūs raukiniai, pilnas sijonas, palaidinės rankovės ir įtemptos gėlės turi visus aštuntojo dešimtmečio gaminio bruožus, tačiau jie buvo šiek tiek sušvelninti, kad būtų lengviau dėvėti.
Stiliaus pastabos: Įspūdinga gėlėta arbatos suknelė niekada nesijaučia gerai ir yra tokia midi suknelė, į kurią kreipiatės, kai nežinote, ką vilkėti vasaros mėnesiais. Kai kuriuos aš net nešioju žiemą su auliniais batais ir stambaus trikotažo ar itin šiltu paltu. Aš labiau linkęs link XX amžiaus trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio įkvėptų arbatos suknelių iš plonesnių audinių, įtempto kirpimo sijonų ir su mažiau žydi, bet jei norite, kad būtų patogiau tinka.
Stiliaus pastabos: „Broderie anglaise“ nėra tik vintažinis – tai iš esmės senovinio audinio technika, kilusi nuo XIX a. Taigi, jei kas nors turi ištvermės, tai tai!
Stiliaus pastabos: Esu žemo ūgio, todėl gali būti sunku nulipdyti (arba neužkliūti), tačiau yra tam tikrų stilių, kurių liemuo yra labiau suspaustas ir aštuntojo dešimtmečio atmosfera, kurie man tinka geriau nei viskas, kas per daug primena palapinę.
Stiliaus pastabos: Mano širdyje labiau esu aštuntojo dešimtmečio mergina, bet negaliu atsispirti kukliai ir modelių įkvėptai margintai midi suknelei. Prigludimas turi būti šiek tiek laisvesnis, kad būtų atsvara trumpesnė kraštinė ir kuo retro stiliaus raštas, tuo geriau.
Stiliaus pastabos: Prigludusios ir besiplečiančios suknelės buvo populiarios nuo 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečio, o ir šiandien yra populiarios, nes jos glosto beveik visas figūras.
